- rizenti
- rizénti, -ẽna, -ẽno intr. DŽ, K; N šnek. 1. VšR, Nm, Ar, Vl, Aln pusbalsiu (ppr. ilgai, įkyriai) juoktis, krizenti: Mergės ant veselijos rizena, o ne dainuoja J. Ot rizutis: ko dabar čia rizenì?! Šk. Sučiaupk dantis, nerizénk! Up. Rizẽna kaip juokų kauliuką radęs Rs. Kai tik ta pliuškė atėjo, tai taip abi ir rizẽna Btg. Rizẽna ir rizẽna be jokio susivaldymo Gs. Tu vis rizenì, rizenì, kol nepradedi vėl verkti Skrd. Tu tik rizénti žinai! Jrb. Susirinko jauniškės būrelis ir rizẽna Trg. Rizẽna, dantis išvertus Dkš. Jom tai ka[d] tik rizént, ka[d] tik darbo nedirbt Slv. 2. juokiantis, kikenant pašiepti: Ko taip iš bobų rizenì? Vl. 3. eiti mažais žingsniais: Kurs greitai smulkiu žingsniu rizena, vadinas rizas J. Rizikė rizi rizi rizena, t. y. eina smulkiais žingsniais J. 4. NdŽ sroventi, čiurlenti. \ rizenti; parizenti; prarizenti; pririzenti; surizenti
Dictionary of the Lithuanian Language.